2017 m. pavasarį įsiliejęs į galingo, keturių valstybių kolektyvus vienijančio Baltijos jūros choro gretas, choras „Pro musica“ š. m. rugsėjo 29 d. – spalio 1 d. išvyko į antrąsias gastroles – šį kartą į Latviją ir Rusiją. Jungtinis kolektyvas surengė koncertus dviejose itin reikšmingose koncertų salėse: rugsėjo 29 d. 19 val. garsiojoje Rygos Duomo katedroje ir spalio 1 d. 15 val. Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos Aleksandrietės bazilikoje. Šiuose įsimintinuose, net keliais ryškiais simboliais pažymėtuose koncertuose unikalus kolektyvas klausytojus supažindino su moderniausias, gražiausiais ir įspūdingiausias Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos chorinės muzikos kūriniais.
Baltijos jūros chorą sudaro keturi stiprūs skirtingų šalių chorai: Liepojos kultūros centro mišrus choras „Intis“ (vad. Ilze Valce) iš Latvijos, Sankt Peterburgo jaunimo kamerinis choras „Lauda“ (vad. Marina Kirejeva) iš Rusijos, Balstogės Technologijos universiteto choras (vad. Violeta Milkovska) iš Lenkijos ir Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ (vad. Rasa Gelgotienė) iš Lietuvos.
Baltijos jūros choras susibūrė šį pavasarį, siekdamas savo ir kaimyninių šalių klausytojus supažindinti su įdomiausiais ir naujausiais šio regiono kompozitorių kūriniais, populiarinti šiuolaikinę chorams rašančių kompozitorių kūrybą, ją skleisti ir propaguoti kaimyninėse šalyse. Balandžio 28–30 d. jungtinis ansamblis surengė du koncertus Lietuvoje – Vilniuje ir Marijampolėje, vėliau gastrolių lankėsi Lenkijoje, giedojo Balstogėje.
„Šio kolektyvo stiprybė ir išskirtinumas – draugėn suvienyti gebėjimai ir atliekama įdomi programa“, – pabrėžė viena iš projekto sumanytojų ir Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasos Gelgotienė. Anot dirigentės, jungtinis choras atliko naujausią Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos kompozitorių muziką, o Rusijos chorinei kūrybai šiame projekte atstovavo fragmentai iš laikui nepavaldžios ir dvasiškai ypatingai gilios S. Rachmaninovo liturgijos „Nakties vigilija“.
Programoje skambėjo išskirtinis lietuvių kompozitoriaus V. Miškinio „Angelus autem domini“ keturiems chorams, kurį atkildami atlikėjai stovi skirtinguose bažnyčios kampuose, taip garsais užpildydami visą bažnyčios erdvę ir sukurdami ratu judančio skambesio efektą. Jungtinio ansamblio galia padėjo pasiekti ryškiausias kulminacijas dramatiškose lenkų kūrėjo P. Lukaševskio kompozicijose. Garsaus latvių šiuolaikinio kompozitoriaus P. Vaskso „Laudate Dominum“ dainininkai giedojo su vargonais.
Pavasarį Lietuvoje ir Lenkijoje vykusiuose koncertuose šiam jungtiniam kolektyvui vargonais pritarė Indrė Veličkaitė, o šio koncertinio turo metu Rygoje akompanavo garsi latvių vargonininkė Liene Andreta Kalnciema, Sankt Peterburge vargonavo Aleksandras Grudinkinas.
Koncertas žymiojoje Rygos Duomo katedroje projekto dalyvius ne tik sujaudino savo sėkme, nustebino tuo, kad 1211 m. pradėtos statyti bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra didžiausias viduramžių statinys Baltijos šalyse, Rygos senamiestyje užimantis dviejų futbolo aikščių dydžio plotą. Katedroje stūksantys vargonai garsūs visoje Europoje ir turi 6718 vamzdžius, kurių ilgiausias siekia 10 metrų, o trumpiausias vos 13 milimetrų.
Baigiamasis gastrolių koncertas Sankt Peterburge buvo pažymėtas dviem ryškiais simboliais. Jis vyko spalio 1 d., kurią nuo 1975 m. UNESCO yra paskelbusi Tarptautine muzikos diena. Koncertas buvo surengtas Nevskio prospekte esančioje Šv. Kotrynos Aleksandrietės bazilikoje, kurioje nuo 1895 m. iki 1916 m. vargonininku ir profesionalaus choro vadovu dirbo garsus lietuvių kompozitorius Česlovas Sasnauskas – vienas lietuviškos profesionaliosios muzikos pradininkų, choro dainų „Kur bėga Šešupė“, „Užmigo žemė“ autorius. Jis taip pat harmonizavo lietuvių liaudies dainas „Siuntė mane motinėlė“, „Lėk, sakalėli“ ir daugelį kitų. Maironio žodžiais sukurtą jo giesmę „Marija, Marija“ tikintieji gieda iki šiol.
Dalyvavimas tokių projektų kaip Baltijos jūros choras veikloje yra „Pro musica“ yra tikslingai pasirinkta kūrybinio bendradarbiavimo kryptis. Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ organizuoja ir įgyvendina įvarius originalius sumanymus. Vienas žinomiausių šalyje – kasmet šalyje rengiamas visuomenei atviras projektas „Klasika visiems“. Kolektyvas taip pat inicijuoja bendradarbiavimo projektus su įvairių šalių universitetiniais bei jaunimo chorais. Kartu su Lozanos, Liuksemburgo, Brėmeno, Rio de Žaneiro, San Francisko, Liepojos, Prahos, Minsko, Kijevo ir kitais chorais „Pro musica“ jau yra parengusi ne vieną stambios formos kūrinį arba tematinę chorinę programą, skirtą tų šalių muzikai. Lietuvių choro repertuare skambėjo amerikiečių, rusų, Šiaurės ir Baltijos šalių, Lotynų Amerikos ir kitų valstybių muzikos programos.