Nauji potyriai šiuolaikinio meno projekte „Po oda“

Po_oda_PlakatasLapkričio 9 d., trečiadienį, 19 val. kultūros bare „Kablys“, Vilniuje, bus pristatytas lietuvių menininkės Kristinos Inčiūraitės sumanytas eksperimentinės muzikos ir šiuolaikinio meno projektas „Po oda“, kuriame kartu su garsia, pirmą kartą Lietuvoje viešinčia Norvegijos kompozitore ir atlikėja Maja Solveig Kjelstrup Ratkje pasirodys ir Vilniaus universiteto chorų „Gaudeamus“ bei „Pro musica“ (vadovė Rasa Gelgotienė) vyrų grupės su solistais Ignu Garla ir Modestu Jankūnu.

Projekto sumanytoja K. Inčiūraitė į Majos Solveig Kjelstrup Ratkje, kuriai liaupsių negaili tokie leidiniai kaip „The Wire“, „Financial Times“ ar „Chicago Reader“, muzikinį pasirodymą pasiūlė integruoti dviejų chorų vyrų grupes, kurios atliks garsaus avangardisto Gilo Josepho Wolmano garso kūrinį „Megapneumes“ (1963).

Choro repertuarą dažniausiai sudaro klasikiniai muzikos kūriniai – Renesanso, Baroko, Romantizmo laikotarpių autorių kūriniai, todėl šis projektas jiems ne tik naujovė, bet ir iššūkis. Pasak renginio organizatorių, norėjosi ne tik kviesti garsią eksperimentinės muzikos kūrėją, kuri perteiktų drąsias ir įspūdingas savo balso variacijas, bet ir įterpti daugiau dalyvių, kurie savo balsais kurtų emocinį „dialogą“ scenoje.

Gilas Josephas Wolmanas buvo vienas iš avangardistų, kuris prisidėjo prie letristų grupės 1950 metais. Letristai – tai postdadaistai, minimalia vaizdine ir garsine raiška bandę dekonstruoti buržuazines vertybes, plėtoję onomatopoetinę kūrybą. G. J. Wolmanas daugiausia dėmesį telkė į kvėpavimą ir spontaniškus garsinius eksperimentus savo burnos padargais. Jo kūrinys „Megapneumes“ rodos tėra ekspresyvių, nerišlių garsų rinkinys, tačiau paveikus savo energetika, garsiniais niuansais.

Pasak projekto iniciatorės K. Inčiūraitės: „Šis chorų indėlis į projektą yra neįkainojamas, nes dalyviai prisiėmė iššūkį atsisakyti chorui įprastų atlikimo taisyklių, ir į muzikos atlikimą pažvelgė iš eksperimentinės muzikos perspektyvos. Šiuo atveju, labai svarbus Rasos Gelgotienės indėlis. Ji yra trijų Vilniaus universiteto chorų („Gaudeamus“, „Pro musica“ ir „Virgo“) meno vadovė ir dirigentė. Kartu bendradarbiaujame ne pirmą kartą. Ji suburia chorus ir stengiasi maksimaliai atskleisti choristų potencialą net eksperimentiniuose projektuose.“

2015 m. Vilniaus universiteto planetariume surengtame K. Inčiūraitės tarpdisciplininiame projekte „Pasikeisk visas sagas“ dalyvavo VU merginų choras „Virgo“. Kolektyvas tada atliko vieną populiariausių savo repertuaro kūrinių – K. Jenkinso „Adiemus“ – ir neįprastais sprendimais (kartojimais, plojimais, kvėpavimu ir t. t.) užpildė planetariumo erdvę garsų lavina. Chorisčių muzikiniai eksperimentai buvo integruojami į K. Inčiūraitės eksperimentinio filmo kontekstą.

Renginio pradžioje choristai improvizuotai atliks garsaus avangardisto Gilo Josepho Wolmano garso kūrinį „Megapneumies“ (1963), o jų energetiškai įkrautą erdvę muzikiniais eksperimentais pratęs Maja Solveig Kjelstrup Ratkje, kuri pasitelks savo unikalaus balso galimybes ir praturtins jį elektronikos garsais. Muzikinę projekto dalį papildys šiuolaikinio meno kūrėjos K. Inčiūraitės eksperimentinis filmas, kuris, kaip ir muzikinės dalies autorių pasirodyme, atspindės renginio sumanymą – perteikti žmogaus pažeidžiamumą bei frustraciją streso paženklintame pasaulyje. Šiame projekte siekiama sukurti transformuojančią terpę, kurioje akustiškai ir vizualiai būtų „perkrauti“ patyrimai.

Dalintis: